Ar kapų draskytojams nėra ko bijoti?

Įvairiai pasaulyje laidojami mirusieji, tačiau iškeliavusių Anapilin poilsio vieta visais amžiais buvo gerbiama. Dabar mes tą pagarbą daugiausia siejame su velionio atminimu. Tačiau atrodo, jog iš tikrųjų tame esama ir kai ko daugiau: žmogus, kaip sąmoninga būtybė, suvokia, kad tas palaidotasis.. .peržengė gyviesiems nežinoma, paslaptingą slenksti. Kur jis dabar? Kas lieka po žmogaus mirties? Ar jo astralinis kūnas, jo valia, jo palikti priesakai gali veikti gyvuosius? Kokie Įstatymai galioja ten, kur jis iškeliavo?


Šiandien šitai rūpi ne tik tikiniesiems, bet ir netikintiems ar abejojantiems pomirtiniu gyveniniu, nesvis dažniau visuomenės ausis pasiekia anksčiau baimingai slėpta informacija apie iki šiol nepaiškintus ekstremalius reiškinius - nematomų būtybių šėliojimą tai vienuose, tai kituose namuose (triukšmą, daiktų skraidy- mą, jų perkėlimą), savaiminį užsidegimą ir t.t. - kurių, kaip aiškėja, gana daug būta visais laikais.

Dabar kiekvienu tokiu atveju patys gyventojai, istorikai, parapsichologai stengiasi išsiaiškinti, kodėl tokie reiš- kiniai vyksta būtent toje vietoje. Ir, kaip girdėti, pirmas klausimas, kurį šios srities tyrinėtojai užduoda, - ar toje vietoje anksčiau nebuvo laidojami žmo- nės? Ar nesutrikdyta mirusiųjų ramybė? Ar nebūta ten smurtinės mirties faktų? O praktika rodo, jog, pasigilinus į praeitį, dažnu atveju tenka atsakyti „Taip".

Tačiau, nepaisant to, Šiandien mūsų ausis gana dažnai pasiekia žinios, jog kažkur suniokoti, be- gėdiškai išniekinti kapai, o kaltininkai nesurasti. Bet ar iš tikrųjų kapų niekintojams reikta bijoti tik teisėsaugos teismo?.. Faktai vis dažniau paliudija, jog tas teismas gali būti ir kitoks